BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuotraukos

Po nesekmnigo bandymo pakrauti nuotraukas i perpildyta bei uzblokuota dasha.fotopic.net, prisiminiau apie senai sukurta, bet retai naudota vietele. Taigi, kelios naujos nuotraukeles cia.

Surask mane

Colombo-Unawatuna

nu vot. gizmo-misija iki unawatunos ir atgal (~250km) ivykdyta!


aisku, reikejo kelias minutes plautis visiskai juoda nuo ismetamuju duju veida ir ilgai juros banguose mirkyti nukentejusi uzpakali.

Atvirukas

Gavau atviruka, issiusta pries puse metu. Ilgai negalejau suprasti, kodel zmogutis raso: “pas mus PAVASARIS”, o kalendorius rodo lapkricio 23 diena. 


Bet geriau veliau negu niekad. Linkejimai Kiprui ;)

Mahinda


Vienuolikos puslapiu laikrastuke suskaiciavau trisdesimt septynias Sri Lankos prezidento - Mahinda Rajapakse nuotraukas. Neblogai paPRino.

Hero Gizmo

Sugrizimo i Sri Lanka proga dovanu gavau naujuteli blizganti mopieduka - Hero Gizmo. Jau prasukau 500km ir noriu pasidalinti vairavimo Kolombe ypatumais. Mopiedukas labai jau paprastas - 49cc, teisiu nereikia, salmo nereikia ir netgi turi pedalus, jei netycia nepaskaiciuoji bake likusio benzino kieki.


Si transporto priemone man - dziaugsmo ir siek tiek streso saltinis.


Kaip cia sakoma, “Driving in Sri Lanka is easy. Rules have been modified to the extent, they no longer exist”. Is tiesu, nei taisykliu, nei zenklu… Keli sviesoforai, ir tie dazniausiai isjungti, elektros taupimo supratimais. Tam kad sekmingai vairuoti sri lankoje pakaktu tikriausia 8 akiu. Kad sugebetum iziureti, kas vyksta aplinkui, nes kitu eismo dalyviu judesiai dazniausia buna netiketi ir sunkiai paaiskinami.


Turbut maziausiai nuspejamas eismo dalyvis (po tuk tuko vairuotojo) yra Karve. Niekada negali zinot, kuria siukskliu kruva jos pasirinks vakarienei ir ar ilgam uzblokuos kelia. Kadangi karta maciau, kaip karve nei is sio nei is to puole pro sali ejusia moteriske, tai stengiuos per daug nepanikuot ir ramiai sulaukti, kol “ragai-kanopos” pasisotins ir atlaisvins vaziuojamaja dali.


Vaziuojamoji dalis irgi nusipelne bent atskiro sakinio. Keliai Kolombe dazniausiai yra tragiski - duobe ant duobes. Kai kurios duobes arba kanalizacijos liukai buna “pataisyti” -  uzlieti betonu. Bet ar sunku paziuret, ar ne per daug betono issiliejo ir nuimt likucius? Ishkylantys ish zhemes betono kalniukai-zapadlistai, byloja kad sunku. Maza to, vietiniai kazkodel sumaste kad tokiais keliais vis tik imanoma pasiekti nesaugaus greicio, todel vos ne kas 30 metru prigulde “mentu”. Gal ir ne butu taip baisu, jei tie gulintys mentai nebutu XXXXL dydzio. Esant intensyviam eismui, kai nelabai iseina sukioti vaira ir belieka vaziuoti tik tiesiai, kelione galima apibudinti taip: bump-bump-bump-bump-HUMP-bump-bump-HUMP-HUMP-bump-HUMP-bump-bump…


Manau visiems yra gerai zinoma, kad keiksmazodziai, kartais, yra superine streso nuemimo priemone… Todel stebint kokio nors vairuotojo ar pesciojo-savizudzio vykrutasus, giliai ikviepiu, tikedamasi kad tuoj,  desiu “matom-peremaomt” bent penkiu zodziu rinkini.. Bet gaunasi toks puses minutes konfuzas, kadangi nusikeikiu rusiskai, bet susiprantu, kad net jei ir “adresatas” mane isgirs, tai tikrai nesupras. Tada bandau visa tai isversti i anglu kalba. O kol isverciu, ir vairuotojas jau seniausia buna dinges, ir savizudys-pestysis kaip nors i kita gatves puse perbego. Tai ir pasibaigia visas streso nuemimas suburbetu po nosimi “f*ck”.


Kadangi vis niekaip nepasibaigia lietaus sezonas, teko igyti daug ekstremaliai slapios vairavimo patirties. Jei kas nors esat patyre, ka reiskia tropiniai lietus, suprasit, ka reiskai “slapios”. Lyjant, kai kurios gatves prisipildo vandens iki keliu per kelias minutes ir pro lietaus siena visiskai neimanoma ka nors iziureti… Praeita savaite grizinejant is darbo kazkaip pakliuvau i vandieniu uzlieta duobe ir bestabdydama, kojomis padariau tokius mega akrobatinius judesius, kad suplesiau abi basutes. Bus dar tu tapkiu, pagalvojau as, ir toliau vaziavau basomis. Bet didziausia abida buvo tame, kad po keliu minuciu teko nulipti ir basomis zygiuoti per po vandeniu paslepta asfalta, moli, akmenis, siuksles bei stumti gizmo. Nes vandens buvo tiek, kad as turejau rimtu abejoniu, ar gizmo nepasprings ir abu du nepaskesim kur nors Cumaratunga Munidasa Mawatha gatveje.


Bet Gizmo neveltui yra “Hero”, nes laikosi puikiai. O pries keleta dienu padovanotas celofaninis kostiumas, su ryskiai salotiniu “KU CHANG” uzrasu ant nugaros, lietaus atveju yra tikras Magic. Is didziosios “M”.


 

Vaziuojam pietaut

Alish taip prasineshem su kaimynu olandu ant jo gizMopedo pro sauletas Kolombo gatves, kad net kelnes pacioj intymiausioj vietoj plysho :) Nu jobshtararai…

Polonnaruwa numero duo


Kilus minciai “Kruti pedali poka ne dali” uzlipom ant savo ratuotu zirgu ir pakeitem dislokacija i vietine valgymo istaiga, kurioje buvo uzfiksuotas istorinis mano stazuotes ivykis – valgymas rankomis viesoje vietoje. Sri lankieciai beveik niekada nenaudoja jokiu irankiu, valgo tik ranka. As pati bandziau keleta kartu namie, bet tam kad persilauzti, pamirsti kad tai nehigieniska bei isigudrinti transportuoti maista link burnos nepaskirstant jo pusmetrio spindulio teritorijoje aplink save, man prireike puses metu.


Budami sotus dar siek tiek pasikulturinome muziejuje tarp visokiu nuotrauku ir Polonnaruwos maketu. Baige muziejaus apziura pasiunteme tris muskietininkus ieskoti kokiu nors gaiviu linksminadu bei alaus, o patys ishsidrebem ant zolytes ir pradejome laukti saulelydzio. Muskietininkai grizo kaip tik laiku, kai dangus buvo nudazytas ryskiai oranzine spalva, o saule jau pradejo sleptis uz horizonto. Vel prisiminiau Lietuva, Trakus, valteles, katamaranus, alu ir kibinus. Apie kibinus pagalvojau tik teoriskai, nes sie met nusprendziau pavegetaruot, atsisakant visciuku, kiauleliu, zuvyciu ir viso kito kadaise judancio maisto. Buti vegetaru cia visai paprasta: pakankamai didelis vegetarisko maisto pasirinkimas, mesos gaminiai kaip taisykle nera skanus, o zuvies as siaip nelabai megstu. Per pora menesiu tik viena karta buvo kilusi pagunda, kai Pawlushkai draugai is Lenkijos parveze saliamiu ir kitokio mesinio dziaugsmo. Pawlushka, demonstratyviai kramtydamas aromatingas desras bande ikalbeti ir netgi apeliavo i tai kad jis savo naujametine rezoliucija (nebegerti) sulauze aka del manes ir dabar as turiu savaja (mesai ne) sulauzyti del jo.  Nu bet dar laikausi.


Taigi, saulei nusileidus reikejo priduoti dviracius. Ilgai lauktas alus sukele stebuklinga chemine reakcija, kurios metu organizme ishsiskyre ypatingai daug energijos, sekmingai panaudotos dviracio minimui.  Grizus i nakvynes vieta isklausem seimininko patarimu apie saugumo priemones, kurios leistu apsaugoti besiilsincius piliecius nuo kobros. Ji gyvena netoli namu ir naktimis megsta pasisveciuoti tualete bei kitose namo patalpose, jei nebuna uzdaromos visos durys. Baisoka, bet buvau per daug pavargus ir netgi nepacypavau normaliai.


Iki velyvo vakaro tingiai pazaidem fuzzy duck, boza ir coffeepot zaidimelius, stengdamiesi netriuksmauti ir praktikuodami nebylu juoka, kuris gaudavosi labiau panasus i kriuksejima.  Vidury nakties kunas primine jog ir taip esu skolinga viena miego nakti ir be pakartotinu ispejimu ishsitiese ant gridu ir atsijunge. Rupestingieji kompanjonai apklojo bei pakiso po galva megztini. Tie patys rupestingieji kazkodel eme ir pazadino 6 ryto. Sunkiai atsikelus, pagavau depresova nuotaika ir ryta buvau visiskai asociali, pridengus akys akiniais ir uzkisus ausis ausinemis. Neprajuokino net gi vienas muskietininkas, bandes valytis dantis tepalu nuo uodu ir ir ilgai stebedamasis keistu pastos skoniu bei nesuteiktu burnos gaivumu.

Polonnaruwa numero uno.

                  


Ishvaziavom penkradieni. Siaip ne taip apsviesdami sau kelia per tamsu vagona mobilkemis, susodinom visus 18 ir ishriedejom ish purvino Kolombo. Pagaliau vagone isijunge elektra ir galima buvo ramiai skaityti kazkoki tipini vyriska romana, klausytis ramaus romantisko murksejimo ausyneje ir spoksoti i miegancius pakeleivius, bandant atspeti kas dedasi ju sapnuose.


 


Po keliu valandu kelio staiga atsibudo Sri lankos AIESEC’o presidentas ir ramiu balsu pranese, kad reikia lipti lauk ir persesti i kita traukini. Pazadinom visus saviskius ir nesaviskius, skubiai ishtraukem tashes is po sediniu ir ishshokome is jau pradedancio vaziuoti traukinio. Dalis pakeleiviu vis dar liko traukinyje…


Shudas!, - pazvelges i stoteles pavadinima sushuko prezidentas. Ne ten islipom.


Laimei, traukinys nuvaziavo ne per toliausiai (kad pakeistu begius) ir ne uz ilgo grizo i ta pacia stotele. Vel su visom savo tashem, manatkem ir pilnom laimes kelnem sulindom i vagona, kur lauke ishsishiepe pakeleiviai. Ne uz ilgo pradejome rinkti feedback’a apie prezidenta, jo poelgi, bei lyderistes igudzius. O jis bande apsimesti kad tai tebuvo gilaus strateginio mastymo rezultatas ir siaip visai neblogas vidurnakcio ice breaker.


 


Nezinau, kaip del ledu, bet nora miegoti sis ice breaker sunaikino visiskai. Todel teko kankinti prasikaltusi prezidenta bei viena jo pagalbininka klausimais apie Buddhos statulos poziciju reiksmes, bei gyvaciu lytinio gyvenimo ypatumus. O kilant saulei, palikau pashnekovus ramybeje, ishkishau pro atviras vagono duris kojas ir galva, pakeiciau romantines melodijas transu, ir baisiai laiminga pasitikau nauja diena.


 


I Polonnaruwa – senovine Sri Lankos sostine - atvaziavome apie 7 ryto, o po kokios valandos, skirtos visu 18×32 dantu valymui bei miego (arba nemigos) pozymiu nuo veidu nuplovimo jau sedejome autobuse ir neshemes 10km/h greiciu i dviraciu nuomos punkta. Taip nerealu buvo vel atsisesti ant dviracio, riedeti, minti pedalus ir netgi gaudyti mazytes musytes akimis. Paskutini karta vazinejau kazkada vasaros vidury, kai aktyvistas draugas, siuo metu esantis kazkur ne per toliausiai – Indijoje, suorganizavo dviraciu zygi Lietuvos pajuriu. Ir si karta, riedant graziomis Polonnaruwos apylinkemis, vis isivaizdavau, kad tuoj uz posukio pamatysiu kokia kopa, arba shernu sheimyna arba ishgirsiu keista kormoranu giesme. Alish ni figa, aplinkui tik daug naglu bezdzioniu bei kelios gyvates.


 


Taigi, apziurejome ir pasiklauseme istoriju apie tai, kas liko ish civilizacijos. Didziules shventyklos, baseinai, kuriuose kazkada maudesi karalius bei 300 jo zmonu, parlamentas, dagobos, ispudingiausios 7 ir 14 metru Buddhos statulos… Juose tikrai yra kazkas ypatingo, tyrumas, ramybe, kazkas priverciancio sustingi, ziureti nemirksint, uzsihipnotizuoti ir pamirsti kad ka tik po basomis kojomis buvo pedas deginantis smelis.


 


Po kulturines programos prasidejo sportines pramogos, kai sulindom visi i ezera, mokeme plaukti keleta pilieciu bei repetavome savo sinchroninio plaukimo pasirodyma, kuris susideda is tam tikra tvarka pakeliamu virs vandens pavirsiaus tam tikru kuno daliu. Svarbiausia per daug nesijuokti, kas praktiskai neimanoma. 


Nepavyko isvengti aplinkui besimaudanciu vyriskos lyties atstovu demesio, nepaisant to kad merginu musu kompanijoje buvo mazuma ir kad maudemes visos ne su maudymukais, bet pilnai apsirengusios. Butumem sedeje vandeny dar koki gera pusvalandi, bet besiartinanti ir kazka sinhalietiskai burbanti fauna bei galimi zacepai priverte pasishalinti. Pasishalinimas neapsiejo be labiausiai embarrassing persirengimo, pagavus keleta ish uzh krumu spoksanciu ziurovu, viena ranka bandant uzmauti kelnes ant slapiu koju, o kita – aktyviai mojuojant ir gasdinant bezdziones- feteshistes, bandancias nuknisti apatinius.


Toliau… Bus.

I tried it. I love it.

Taigi nusifilmavau Dilmah arbatos reklamai.  Ketvirtadienio ryte paskambino drauge-kaimyne-stazuotoja-ukrainiete Katiusha ir praneshe, kad is kart po pietu reikia atsilaisvinti, lekti namo, persirengti ir lekti i viesbuti - i mini filmavimosi aikstele.


Ok, is darbo taip paprastai nepabegsi, tai teko vaidinti pilvo skausmus ir siaip visokius negalavimus. Manau, vaidyba buvo tikrai ispudinga, nes po pusvalandzio as jau pati itikejau kad man baisiai viska skauda ir vos nuzygiavau, lydima drauges gaudyti tuk tuko. Pakeliui namo jegos ir sveikata atsistate, ilekiau, persirengiau kaip buvo liepta i vakarine suknele, po geros keliu menesiu pertraukos uzsimoviau progines basankes ir kartu su Katiusha bei dar viena ishsipuoshusia stazuotoja Linda jau sedejome tuk tuke ir lekeme filmuotis.


Atvykome laiku, bet nebutu cia Sri Lanka, jei viskas laiku ir prasidetu. Veluojancios filmavimo grupes teko laukti apie 2 valandas. Aisku, kvailai (svelniai tariant) mes atrodem viesbucio vestibiulyje vidury dienos visos ishsipuoshusios lyg i koki baliu-festivaliu, bet nu nieko nepadarysi.


Tai pat abidna buvo plauti ilgai ir kruopsciai daryta makijaza. Siaip dziaugiausi, kad grimuotis ejau paskutine, nes grimuotojas (is tikruju labiau panasus ir is kart tituluotas autobuso konduktoriumi) is pradziu buvo labai agresyviai nusiteikes ir negailejo ryskiu spalvu bei tamsios pudros. Bet i pabaiga jo entuziasmas siek tiek sumazejo, todel man beveik neteko trinti servetelem savo veida, bandant grazinti normalia jo spalva bei linijas.


 


Paaisekejo kad filmuosimes kartu su Dilmah ikurejo seima. Ikurejas toks diedukas, nerealizaves saves soumenas. Jo besishypsanti veida galima pamatyti ant kiekvienos Dilmah arbatos pakuotes. Suzinojes, kad mes is rytu europos diedukas baisiai apsidziauge ir vadino mus didziausiais jo draugais (Dilmah daugiaisiai eksportuoja i buvusias sovietu sajungos valstybes). Taigi, kol diedukas is lieto komandavo paradui (pamirsdamas kas antra sakini bei darydamas laaaaabai ilgas pauzes tarp zodziu) mus susodino prie skirtingu staliuku. As sedejau su vieno is jo sunaus seima.


Beje, Dilmah tai dil ir mah - jo dvieju sunu vardu pirmosios raides. I klausima ar jis turi daugiau broliu/seseru, Mahli (lyg ir toks buvo vieno sunaus vardas) pajuokavo kad ne, kitaip brand name butu per ilgas.



 


O reklamos esme buvo tokia: diedukas bei jo sunus vaisina mus arbatomis, o mes baisiai laimingos i klausima “Ar patiko musu arbata?” leptelim – “I drink only Dilmah Earl Grey” arba “I think Dilmah English Breakfast is fantastic!” ir visa tai su tokiu rytu europos akcentu. Labiausiai juokas eme, kai reikejo aukstai kelti arbatos puodukus ir deklamuoti chorom su visais esanciais studijoje “I tried it, I love!”


Siaip teko paprakaituoti; dabar suprantu ka reiskia apsvietimo lempos pries kurias net ir galingas kondicionierius nelabai papucia. Ir teko dar karteli isitikinti, kad vis tik vaidyba tikrai ne man, nes tie neilgi sakiniai, kuriuos teko sakyti pries kamera skambejo taip slyksciai dirbtinai…


Tai tiek, bet didziausias prikolas butu jei reklama kada nors pasiektu musu salis, kas pagal ju reklamos manageri visai imanoma. Jis pasakojo kad Dilmah seima nufilmuoja kelis reklaminius klipus i penkmeti, o po to visus penkis metus tuos klipukus suka skirtingose eksporto salyse. Bet bus matyt…