Trupineliai

Ishvaziavom penkradieni. Siaip ne taip apsviesdami sau kelia per tamsu vagona mobilkemis, susodinom visus 18 ir ishriedejom ish purvino Kolombo. Pagaliau vagone isijunge elektra ir galima buvo ramiai skaityti kazkoki tipini vyriska romana, klausytis ramaus romantisko murksejimo ausyneje ir spoksoti i miegancius pakeleivius, bandant atspeti kas dedasi ju sapnuose.

Po keliu valandu kelio staiga atsibudo Sri lankos AIESEC’o presidentas ir ramiu balsu pranese, kad reikia lipti lauk ir persesti i kita traukini. Pazadinom visus saviskius ir nesaviskius, skubiai ishtraukem tashes is po sediniu ir ishshokome is jau pradedancio vaziuoti traukinio. Dalis pakeleiviu vis dar liko traukinyje…

Shudas!, - pazvelges i stoteles pavadinima sushuko prezidentas. Ne ten islipom.

Laimei, traukinys nuvaziavo ne per toliausiai (kad pakeistu begius) ir ne uz ilgo grizo i ta pacia stotele. Vel su visom savo tashem, manatkem ir pilnom laimes kelnem sulindom i vagona, kur lauke ishsishiepe pakeleiviai. Ne uz ilgo pradejome rinkti feedback’a apie prezidenta, jo poelgi, bei lyderistes igudzius. O jis bande apsimesti kad tai tebuvo gilaus strateginio mastymo rezultatas ir siaip visai neblogas vidurnakcio ice breaker.

Nezinau, kaip del ledu, bet nora miegoti sis ice breaker sunaikino visiskai. Todel teko kankinti prasikaltusi prezidenta bei viena jo pagalbininka klausimais apie Buddhos statulos poziciju reiksmes, bei gyvaciu lytinio gyvenimo ypatumus. O kilant saulei, palikau pashnekovus ramybeje, ishkishau pro atviras vagono duris kojas ir galva, pakeiciau romantines melodijas transu, ir baisiai laiminga pasitikau nauja diena.

I Polonnaruwa – senovine Sri Lankos sostine - atvaziavome apie 7 ryto, o po kokios valandos, skirtos visu 18×32 dantu valymui bei miego (arba nemigos) pozymiu nuo veidu nuplovimo jau sedejome autobuse ir neshemes 10km/h greiciu i dviraciu nuomos punkta. Taip nerealu buvo vel atsisesti ant dviracio, riedeti, minti pedalus ir netgi gaudyti mazytes musytes akimis. Paskutini karta vazinejau kazkada vasaros vidury, kai aktyvistas draugas, siuo metu esantis kazkur ne per toliausiai – Indijoje, suorganizavo dviraciu zygi Lietuvos pajuriu. Ir si karta, riedant graziomis Polonnaruwos apylinkemis, vis isivaizdavau, kad tuoj uz posukio pamatysiu kokia kopa, arba shernu sheimyna arba ishgirsiu keista kormoranu giesme. Alish ni figa, aplinkui tik daug naglu bezdzioniu bei kelios gyvates.

Taigi, apziurejome ir pasiklauseme istoriju apie tai, kas liko ish civilizacijos. Didziules shventyklos, baseinai, kuriuose kazkada maudesi karalius bei 300 jo zmonu, parlamentas, dagobos, ispudingiausios 7 ir 14 metru Buddhos statulos… Juose tikrai yra kazkas ypatingo, tyrumas, ramybe, kazkas priverciancio sustingi, ziureti nemirksint, uzsihipnotizuoti ir pamirsti kad ka tik po basomis kojomis buvo pedas deginantis smelis.

Po kulturines programos prasidejo sportines pramogos, kai sulindom visi i ezera, mokeme plaukti keleta pilieciu bei repetavome savo sinchroninio plaukimo pasirodyma, kuris susideda is tam tikra tvarka pakeliamu virs vandens pavirsiaus tam tikru kuno daliu. Svarbiausia per daug nesijuokti, kas praktiskai neimanoma. 

Nepavyko isvengti aplinkui besimaudanciu vyriskos lyties atstovu demesio, nepaisant to kad merginu musu kompanijoje buvo mazuma ir kad maudemes visos ne su maudymukais, bet pilnai apsirengusios. Butumem sedeje vandeny dar koki gera pusvalandi, bet besiartinanti ir kazka sinhalietiskai burbanti fauna bei galimi zacepai priverte pasishalinti. Pasishalinimas neapsiejo be labiausiai embarrassing persirengimo, pagavus keleta ish uzh krumu spoksanciu ziurovu, viena ranka bandant uzmauti kelnes ant slapiu koju, o kita – aktyviai mojuojant ir gasdinant bezdziones- feteshistes, bandancias nuknisti apatinius.

Toliau… Bus.

Rodyk draugams