 |
 |
|
 |
||
 |
 |
:)
Nezinau, kuom vietiniai traukiniu begiai, skiriasi nuo kitu, bet vaziuodami per juos vagonai baisiai kratosi ir siubuoja (kaip ir visas ju turinys, iskaitant keleivius).
“Neblogai pabrainstorminom”, - po pusdienio trunkancios keliones reziumavo kompanjonas.
Pirmaji 2006 savaitgali pagaliau nukeliavom iki Adam's Peak - antras pagal auksti kalnas Sri Lankoje (2224m).
Pagrindiniai ispudziai - 6 valandu kelione su 17 zmoniu 14-os vietu autobusiuke, kopimas nakti ir daug daug daug laiptuku (trumpiausio tako ilgis 7km), uzsimotyvave vietiniai diedukai ir bobutes, kurie i kalna kopia basomis, uzsivinioje i paklodes ir dar nesdami mazus vaikus. Keli budistu ritualai su siulais ir monetomis.
Arbatos pertraukeles, saltukas - virsuneje kazkur +5 ir reikia nussimt batus, nes ten isikurusi sventykla.
Melynas debesuotas sauletekis
ir ispudingi vaizdai leidziantis nuo kalno
Bei maudynes upeje, nuplanancios ne tik prakaita, bet ir nuovargi.
turiu itarima kad autobusu vairuotojai taiko psichologines atakas. maza to, kad nuvaziuoja 30 km per 2.5 valandos, bet ir per visa ta laika leidzia slykscios kokybes vietini popsa ant visu prieinamu decibelu, ko pasekoje keliones metu dingsta absoliuciai visos mintys. lieka tik muzika (jei tuos neaiskius garsus galima taip pavadinti). ir kaip man toliau gyvent, tokiai tushciagalvei? :)